Kas tai ekosistema versle
27 sausio 2022
Kodėl vienose įmonėse žmonės neužsibūna, nepaisant gero atlyginimo, o kitose dirba su entuziazmu ir pasiekia aukštų rezultatų? Visa esmė ekologiškume!
Verslui apibūdinti ekologinius terminus pradėjo rinkti dar XX amžiaus 90–ais metais.
XX amžiuje apskritai labai dažnai buvo skelbiama kokių nors reiškinių pabaiga („mirtis“). Taip Liudvigas Vitgenšteinas „palaidojo“ filosofiją, Rolanas Bartas „palaidojo“ autorių, Nyčė – Dievą. Ir XX amžius baigėsi tuo, kad „palaidojo“ konkurenciją – James F. Moore parašė knygą „Konkurencijos mirtis“, kurioje pasiūlė verslą laikyti kaip ekosistemą, kurioje sąlyginai kiekvieno dalyvio „gyvenimas“ priklauso nuo kito dalyvio „gyvenimo“.
Nuo to momento verslą pradėjo lyginti su gamtine supančia aplinka, ieškoti analogijų ir įsisavinti ekologines metaforas. Šis kelias pasirodė produktyvus ir tęsiasi iki šių laikų. Jeigu verslą ir ekonominę bendruomenę laikysime viena kitą palaikančių šalių visuma, akcentas nukrypsta į abipusę naudą.
Šiandien verslo ekosistema apima dar vieną svarbią sąvoką – santykių ekologiją. Gali pasirodyti, kad įvedus naujus terminus, reikalas tampa sudėtingesnis. Tačiau vyksta priešingai: bet kokį verslą tampa įmanoma pritaikyti prie šiuolaikinių visuomenės reikalavimų, pakeičiant tik komunikacijos sferą.
Pažiūrėsime į paprastus pavyzdžius. Pardavimas: parduoti – reiškia padėti klientui išspręsti jo problemą. Partneris: bendradarbiauti – reiškia dalintis tuo, kas pasiekta ir padėti taikyti efektyvias priemones. Darbuotojas: dirbti – reiškia realizuoti savo gebėjimus ir gerinti įmonės darbą. Lyderis: valdyti – reiškia prisiimti atsakomybę, būti pavyzdžiu ir palaikyti tuos, pas kuriuos mažiau galimybių, negu pas tave.
Sutikite, dėmesio perkėlimas į naudą kiekvienam ir savitarpio palaikymą – paprastai tik atradimas, siekiant padidinti motyvaciją versle. Ne veltui terminą „santykių ekologija“ įvedė būtent Aukštoji santykių mokykla NTRS, kur sprendė taip vadinamą „personalo bado“ klausimą: reiškinio, kada įmonės neturi nieko, kad išlaikytų darbuotojus, o tie pastoviai keičia darbo vietas. Ir dabar geriausias pasiūlymas versle skamba maždaug taip: „Labas! Tu vystysiesi pas mus“.
Ypatingas dėmesys verslo ekosistemoje sutelkiamas į grįžtamąjį ryšį. Šiandien turėti sudėtingą įmonių hierarchiją ir prisirišimą prie statuso tarp vadovybės, tampa blogu tonu. Grubiai kalbant, verslas efektyvesnis, jeigu pozicijos tarp vadovo ir pavaldinio keičiasi pagal situaciją tarp valdančiojo ir valdomojo. Pavyzdžiui, kada pavaldinys pasiūlo labiau produktyvesnį sprendimą, arba geriau susigaudo kokiame nors klausime, vadovas tai pripažįsta ir primygtinai neperša savo nuomonės. Ištrinamos hierarchinės ribos, vadovas ir pavaldinys bendrauja vienodai. Gerai, kad komunikacijų sistema tiek išsivystė, kad likti nepaliestam nei vienam žmogui praktiškai neįmanoma.
Leisk kiekvienam verslo dalyviui (nuo valytojos iki top–vadovo) teikti prioritetą asmeninei naudai ir turėti patariamąjį balsą – ir įvyks stebuklas. Darbuotojui taps įdomu, o kas jam asmeniškai atsitiks būtent šioje verslo struktūroje, jis taps asmeniškai suinteresuotas darbo procesu.
Ekosistemos poreikis versle retai, bet kritikuojamas. Kritika grindžiama tuo, kad didelėse įmonėse gana sunku išlaikyti santykių ekologiją visais lygiais, dėl to pas įmonę turi būti labai išvystyta ideologija. Tačiau atsiranda tokios įmonės kaip SOLARGROUP, vienijančios tūkstančius žmonių visame pasaulyje, kurie dalinasi šiomis vertybėmis. Tokios įmonės įrodo darbais, kad verslas – tai galimybės kiekvienam, tai kelias išpildyti svajonę bet kuriam žmogui.
Pasaulis keičiasi į gerąją pusę, ir šiandien jau negalima skirstyti žmonių į labiau vertingus ir mažiau vertingus. Tarpusavio parama – globalinės ekosistemos dalis. Ir verslas neturi būti paliktas nuošalyje.
Verslui apibūdinti ekologinius terminus pradėjo rinkti dar XX amžiaus 90–ais metais.
XX amžiuje apskritai labai dažnai buvo skelbiama kokių nors reiškinių pabaiga („mirtis“). Taip Liudvigas Vitgenšteinas „palaidojo“ filosofiją, Rolanas Bartas „palaidojo“ autorių, Nyčė – Dievą. Ir XX amžius baigėsi tuo, kad „palaidojo“ konkurenciją – James F. Moore parašė knygą „Konkurencijos mirtis“, kurioje pasiūlė verslą laikyti kaip ekosistemą, kurioje sąlyginai kiekvieno dalyvio „gyvenimas“ priklauso nuo kito dalyvio „gyvenimo“.
Nuo to momento verslą pradėjo lyginti su gamtine supančia aplinka, ieškoti analogijų ir įsisavinti ekologines metaforas. Šis kelias pasirodė produktyvus ir tęsiasi iki šių laikų. Jeigu verslą ir ekonominę bendruomenę laikysime viena kitą palaikančių šalių visuma, akcentas nukrypsta į abipusę naudą.
Šiandien verslo ekosistema apima dar vieną svarbią sąvoką – santykių ekologiją. Gali pasirodyti, kad įvedus naujus terminus, reikalas tampa sudėtingesnis. Tačiau vyksta priešingai: bet kokį verslą tampa įmanoma pritaikyti prie šiuolaikinių visuomenės reikalavimų, pakeičiant tik komunikacijos sferą.
Pažiūrėsime į paprastus pavyzdžius. Pardavimas: parduoti – reiškia padėti klientui išspręsti jo problemą. Partneris: bendradarbiauti – reiškia dalintis tuo, kas pasiekta ir padėti taikyti efektyvias priemones. Darbuotojas: dirbti – reiškia realizuoti savo gebėjimus ir gerinti įmonės darbą. Lyderis: valdyti – reiškia prisiimti atsakomybę, būti pavyzdžiu ir palaikyti tuos, pas kuriuos mažiau galimybių, negu pas tave.
Sutikite, dėmesio perkėlimas į naudą kiekvienam ir savitarpio palaikymą – paprastai tik atradimas, siekiant padidinti motyvaciją versle. Ne veltui terminą „santykių ekologija“ įvedė būtent Aukštoji santykių mokykla NTRS, kur sprendė taip vadinamą „personalo bado“ klausimą: reiškinio, kada įmonės neturi nieko, kad išlaikytų darbuotojus, o tie pastoviai keičia darbo vietas. Ir dabar geriausias pasiūlymas versle skamba maždaug taip: „Labas! Tu vystysiesi pas mus“.
Ypatingas dėmesys verslo ekosistemoje sutelkiamas į grįžtamąjį ryšį. Šiandien turėti sudėtingą įmonių hierarchiją ir prisirišimą prie statuso tarp vadovybės, tampa blogu tonu. Grubiai kalbant, verslas efektyvesnis, jeigu pozicijos tarp vadovo ir pavaldinio keičiasi pagal situaciją tarp valdančiojo ir valdomojo. Pavyzdžiui, kada pavaldinys pasiūlo labiau produktyvesnį sprendimą, arba geriau susigaudo kokiame nors klausime, vadovas tai pripažįsta ir primygtinai neperša savo nuomonės. Ištrinamos hierarchinės ribos, vadovas ir pavaldinys bendrauja vienodai. Gerai, kad komunikacijų sistema tiek išsivystė, kad likti nepaliestam nei vienam žmogui praktiškai neįmanoma.
Leisk kiekvienam verslo dalyviui (nuo valytojos iki top–vadovo) teikti prioritetą asmeninei naudai ir turėti patariamąjį balsą – ir įvyks stebuklas. Darbuotojui taps įdomu, o kas jam asmeniškai atsitiks būtent šioje verslo struktūroje, jis taps asmeniškai suinteresuotas darbo procesu.
Ekosistemos poreikis versle retai, bet kritikuojamas. Kritika grindžiama tuo, kad didelėse įmonėse gana sunku išlaikyti santykių ekologiją visais lygiais, dėl to pas įmonę turi būti labai išvystyta ideologija. Tačiau atsiranda tokios įmonės kaip SOLARGROUP, vienijančios tūkstančius žmonių visame pasaulyje, kurie dalinasi šiomis vertybėmis. Tokios įmonės įrodo darbais, kad verslas – tai galimybės kiekvienam, tai kelias išpildyti svajonę bet kuriam žmogui.
Pasaulis keičiasi į gerąją pusę, ir šiandien jau negalima skirstyti žmonių į labiau vertingus ir mažiau vertingus. Tarpusavio parama – globalinės ekosistemos dalis. Ir verslas neturi būti paliktas nuošalyje.