Vertybiniai popieriai, indėliai ar nekilnojamasis turtas? Pagrindinių investuotojo priemonių pliusai ir minusai

Vertybiniai popieriai, indėliai ar nekilnojamasis turtas? Pagrindinių investuotojo priemonių pliusai ir minusai

Tam, kuris nori pradėti investuoti, šiandien yra daug palankių galimybių. Nebūtina turėti daug pinigų ir ilgai tam ruoštis. Papasakosime apie populiariausias priemones, prieinamas plačiąjam besidominančiųjų ratui, ir aptarsime jų pliusus bei minusus:

1. Banko depozitas arba indėlis. Banke atidaryta depozitinė sąskaita – tai viena iš patikimiausių investicijų rūšių, prieinamų visiems pilnametystės sulaukusiems piliečiams. Indėlininkas perduoda bankui sukauptą santaupų sumą, o bankas jas priima į depozitą ir kiekvieną mėnesį lėšų savininkui apskaičiuoja palūkanas, kurias galima nurašyti arba palikti sąskaitoje. Šis būdas gauti pelno yra visiškai pasyvus ir investuotojui nereikia atlikti jokių veiksmų.
Pliusai: lengva atidaryti; galima įnešti bet kokią sumą; depozite esančias lėšas apdraudžia valstybė; depozitas duoda prognozuojamas stabilias pajamas; auga depozito savininko kredito reitingas.
Minusai: mažas pelningumas; dažnai nėra galimybės iškart nurašyti pinigų iš sąskaitos.

2. Obligacijos – skoliniai vertybiniai popieriai, padengiami reikalaujamu laikotarpiu. Kažkam pardavinėdama obligaciją, įmonė, kuri ją išleido, tam tikram laikotarpiui skolinasi iš indėlininko pinigų ir įsipareigoja juos grąžinti laiku, išmokėdama obligacijos savininkui vadinamąsias „kuponines pajamas“ (palūkanas už naudojimąsi lėšomis).
Pliusai: palūkanos didesnės nei depozitų atveju; garantuota investicijų grąža ir gaunama papildomų priskaitymų, jei įmonė patikima; galimybė bet kuriuo metu parduoti obligacijas neprarandant pajamų.
Minusai: visų lėšų praradimo tikimybė, jei įmonė-emitentas bankrutavo; apmokestinamas gautas pelnas.

3. Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys dalinės nuosavybės įmonės-emitento įstatiniame kapitale faktą ir suteikiantys teisę gauti dalį jų pelno. Visos akcinės bendrovės savo kapitalą formuoja išleisdamos akcijas.
Akcijos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias. Skirtumas tarp jų yra toks:
– paprastosios akcijos suteikia savininkui balsavimo teisę valdant įmonę, laikant, kad 1 akcija lygi 1 balsui, ir teisę į dividendus paskirstant įmonės pelną. Dividendų suma negarantuojama ir priklauso nuo įmonės nansinių rezultatų bei direktorių tarybos sprendimo paskirstyti pelną.
– privilegijuotosios akcijos suteikia savininkui pirmaeiles teises gauti dividendus, kurių dydis aiškiai nustatytas: pvz., 10 kap. nuo kiekvienos akcijos arba 0,001 % nuo grynojo pelno 1 akcijai. Ši akcijų rūšis užtikrina pirmaeilio skaičiavimo teisę likviduojant įmonę. Dividendai už privilegijuotąsias akcijas gali būti išmokami ne tik iš pelno, bet ir iš kitų šaltinių. Faktiškai investuotojui netgi nebūtina laukti, kol organizacija gaus pelno.
Pliusai: investicijos į akcijas gali užtikrinti didelį pelningumą; galima investuoti bet kokias sumas, netgi nedideles; didžiausių vertybinių popierių biržoje kotiruojamų korporacijų akcijos yra labai likvidžios, jas bet kuriuo metu galima paversti pinigais; investuoti į akcijas per brokerius gali platus investuotojų ratas; du pajamų gavimo būdai: dividendai ir spekuliacijos; tinka tiek aktyviems, tiek pasyviems investuotojams.
Minusai: rizikinga kapitalo investavimo priemonė, nes bankrutuojant įmonei galima prarasti iki 100 % investicijų; krizės laikotarpiu krinta daugumos akcijų kaina ir sumažėja jų likvidumas, t. y. mažėja galimybė jas greitai parduoti, todėl ši priemonė netinka trumpalaikėms investicijoms; būtinybė diversi kuoti rizikas investuojant į įvairių įmonių akcijas; sudėtinga prognozuoti akcijų vertės pokyčius; jeigu įmonė negauna pelno, investuotojai gali negauti dividendų.

4. Nekilnojamasis turtas. Šios rūšies investicijos reiškia nansines investicijas į statybas arba į jau parengtą objektą pajamoms gauti. Yra dvi nekilnojamojo turto uždarbio strategijos: pasyviosios pajamos už išnuomojimą arba spekuliacinės perpardavimo pajamos. Taip pat skiriamos investicijos į gyvenamąjį, komercinį nekilnojamąjį turtą, objektus užsienyje ir nebaigtus statyti objektus.
Pliusai: didelis investicijų patikimumas; nekilnojamojo turto vertė niekada nenukris iki nulio, palyginti su akcijų verte; nekilnojamąjį turtą galima naudoti asmeninėms savininko reikmėms; dvi pajamų gavimo rūšys: nuoma ir perpardavimas; išnuomojimas generuoja pasyviąsias viso gyvenimo pajamas; maža kapitalo netekimo rizika.
Minusai: solidus startinis kapitalas; nedidelės pasyviosios pajamos už išnuomojimą, būna net mažiau bankinių indėlių; mažas likvidumas; reikalingos papildomos išlaidos: nekilnojamojo turto agentų darbo apmokėjimo, notaro, valstybės rinkliavų; esminės nekilnojamojo turto išlaikymo ir kapitalinio remonto išlaidos; dėl didelės sukčiavimo rizikos reikia įstatymų leidybos žinių, investicijų pelningumas priklauso nuo įstatymų pakeitimų ir gali smarkiai keistis.
Tikimės, kad jums patiko straipsnis!