Investuotojo žodynas: Apribotos rizikos fondai

Terminas „apribotos rizikos fondas“ kilo iš angliško žodžio hedge – barjeras, apsauga. Pirmasis žmogus, kuris šią sąvoką įvedė į finansų rinką, buvo sociologijos daktaras iš JAV. 1949 metais Alfredas Džonsas atidarė pirmąjį pasaulyje apribotos rizikos fondą ir pavadino jį savo vardu: A. W. Jones 3333 Co. Fondas egzistuoja iki šių laikų.

Džonsas atvėrė naują savo laikui verslo modelį: panaudojo svetimas lėšas akcijų pirkimui, pritraukdamas finansus projektams. Tuo pačiu, jis neprognozavo vertybinių popierių brangimo ar kritimo, o komplektavo portfelį vienu metu tiek stipriomis, tiek silpnomis akcijomis, tam kad išlaikytų pusiausvyrą. Stiprius aktyvus jis investavo į ilgalaikius sandorius, silpnus – į trumpalaikius.

Džonsas pirmasis nustatė 20 proc. atlyginimo normą už brokerio paslaugas. Alfredo Džonso investicinis fondas pradėjo įgauti populiarumą 1950– jų pabaigoje. Penkerių metų laikotarpyje metodika, sugalvota amerikiečių novatoriaus, atnešė investuotojams daugiau negu metinius 300 proc., pas ją atsirado mėgdžiotojai. 1960–jų metų antroje pusėje kiti verslininkai, į kurių skaičių įėjo Dž. Sorosas ir R. Dalio, taip pat įkūrė nuosavus fondus pagal analogišką scenarijų. Šiai dienai kapitalo apimtis, kuri yra valdoma apribotos rizikos fondų, viršija 4 trilijonus JAV dolerių.

Apribotos rizikos fondų veikla turi savo skirtumus nuo rizikos kapitalo fondų:

- Investuotojai gali laisvai įeiti į fondą ar išeiti iš jo, parduodami ar pirkdami vertybinius popierius. O štai rizikos kapitalo fondų investuotojai neturi teisės išimti, arba sumažinti savo vertybinių popierių paketo, kol projektas nebus baigtas.

- Apribotos rizikos fondai stengiasi investuoti kapitalą į pelningus vertybinius popierius, arba nepakankamai įvertintas akcijas, kurių kaina netrukus augs. Rizikos kapitalo fondai paprastai perka nelikvidus, pavyzdžiui, nedidelių įmonių akcijas ar pradedančius startuolius, stimuliuodami jų vystymą ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl apribotos rizikos fondai gali bet kuriuo momentu parduoti dalį aktyvų be nuostolių, ko negalima pasakyti apie rizikos kapitalą.

Apribotos rizikos fondai už savo darbą gauna komisinius. Rinkoje populiarūs dviejų tipų atlyginimai:

å management fee – mokestis už lėšų valdymą. Paprastai atlyginimas sudaro 2 proc. nuo AUM (Assets Under Management – valdomi aktyvai. Šis terminas reiškia bendrą vertybinių popierių vertę, kuriuos brokeris valdo kliento vardu).
å performance fee – mokėjimas pagal darbo rezultatus, už rezultatą. Atlyginimas gali sudaryti iki 20 proc. fondo pelno per investicijų valdymo laikotarpį.

Jeigu norite geriau suprasti, kaip veikia apribotos rizikos fondai, pažiūrėkite serialą „Milijardai“.