Kodėl pasaulio centriniai bankai sumažina palūkanų normas?

Finansinėse naujienose mes periodiškai matome informaciją apie tai, kad centrinis bankas sumažina arba padidina palūkanų normą. Tačiau dauguma nesupranta, ką tai reiškia ekonomikai, ir kam reguliatoriui šio rodiklio pakeitimas.

Pradėsime nuo to, kad bet kuris komercinis bankas, kuriame jūs galite apiforminti kreditą, pats kredituojasi centriniame banke. Palūkanų norma atspindi minimalų procentą, už kurį pinigai prieinami privačioms finansinėms institucijoms nacionaliniame banke. Tas pats liečia ir depozitus: palūkanų norma atspindi maksimalų procentą, pagal kurį centrinis bankas priima lėšas iš komercinių bankų.

Palūkanų normos pakeitimas turi įtakos šalies infliacijos lygiui, verslo ir paprastų piliečių finansinei veiklai, ir todėl tai ją daro svarbia finansinės politikos priemone.

Palūkanų normos sumažinimas stimuliuoja ekonomikos augimą: dėl kreditinių lėšų atpigimo greičiau vystosi gamyba ir vartojimas, verslas daugiau užsidirba, o žmonės daugiau išleidžia. Tuo pačiu, šalyje auga infliacija, ir padidėja gyventojų įsiskolinimo rodiklis.

Palūkanų normos padidinimas, atvirkščiai, veikia kaip ekonomikos stabilizatorius: brangūs kreditai sumažina vartotojų paklausą ir sulėtina verslo vystymąsi. Vyksta finansų rinkos „išvalymas“: be prieinamų paskolų sprogsta finansiniai „burbulai“. Tuo pačiu, šalyje sumažėja infliacija ir vartojimas.

Sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimas, privertė daugelio išsivysčiusių šalių centrinius bankus sumažinti palūkanų normas 2019 metų pabaigoje. O ES centrinis bankas palūkanų normą prilygino nuliui dar 2016 metų pavasarį. Dauguma šalių, su stipria ekonomika, taip pat nuleido palūkanų normą beveik iki nulio, kadangi šios priemonės naudojimo efektyvumas nukrito dar prieš prasidedant Covid–19 krizei. RF centriniame banke, kol kas dar nematoma būtinybės maksimaliai sumažinti palūkanų normos procentą, tačiau neatmetama jos laipsniško sumažinimo galimybė dėl rinkų atgaivinimo.

Karantino apribojimų įvedimas daugumoje pasaulio šalių, tapo unikalaus etapo pradžia pasaulio ekonomikoje. Staigus prekių ir paslaugų paklausos kritimas įvyko ne dėl ekonomikos nuosmukio, o dėl korona viruso paplitimo priežasties. Epidemiologinė situacija apribojo žmonių prieigą prie daugelio prekių ir paslaugų, ir tai atvedė į reikšmingą paklausos sumažėjimą eilėje pramonės šakų.

Pagrindine centrinių bankų užduotimi šiomis sąlygomis, tapo gyventojų gerovės lygio palaikymas, bei palankios aplinkos suformavimas tam, kad įmonės išeitų iš krizės.