Korporacinė kultūra – kas tai ir kodėl?

Kiekvienoje įmonėje yra taisyklės ir normos, kurios užfiksuotos korporaciniuose dokumentuose. Ir yra tokių, kurios niekur neužfiksuotos, bet įsitvirtino jų neskelbiant, ir visi jų laikosi. Tos ir kitos – korporacinės kultūros sudedamosios dalys. Tik korporaciniai dokumentai turi pavadinimą ir su jais galima susipažinti žodžiu, o neskelbtos taisyklės paprastai lieka lygyje: pas mus taip priimta / pas mus taip nepriimta. Neskelbtas taisykles sudėtingiau „perskaityti“, tačiau jos būtinai atitinka vertybes, nustatytas korporaciniuose dokumentuose, ir neįeina su jomis į prieštaravimą.

Dėl ko tai reikia įmonėms? Trumpai – sukurti sveiką aplinką, produktyvią darbo atmosferą, kurioje kiekvienam dalyviui patogu. Neatsitiktinai bet kurios korporacinės kultūros pagrinde guli visuotinai priimtos vertybės. Prisiminkime bazines: žmogaus gyvenimas (ir atitinkamai asmenybės vystymasis), gamta (atitinkamai ekologijos apsauga), laisvė ir teisė. Pagrindinė korporacinės kultūros funkcija – šias vertybes saugoti ir stiprinti visuose lygiuose.

Teoriškai korporacinių kultūrų tipai tik keturi. Bet organizacijų tipų, sukurtų žmonių atsiranda vis daugiau, ir kultūrų tipai susilieja vienas su kitu, nustoja egzistuoti gryna forma. Čia prasideda visų įdomiausia. Korporacinių kultūrų sumaišymas – kelias į svajonių įmonės sukūrimą. Pavyzdžiui, daugumai šiuolaikinių įmonių, kurios senai rinkoje, būdingas rinkos kultūros tipas, o startuoliams – adhokratiškas.

Pažiūrėsime jų pliusus ir minusus. Rinkos kultūros tipas geras tuo, kad jam esant darbuotojai labai tikslingi, nes įmonės sukūrė daugybę priemonių aukštos motyvacijos palaikymui. O blogas tuo, kad aukšta konkurencija, yra nuolatinė rizika, kad stipri lyderystė sukels sudėtingą hierarchiją, o tai reiškia, kad geriausios iniciatyvos, kylančios ne iš lyderių, gali likti nepastebėtos.

Adhokratiškam kultūros tipui būdingi iniciatyva, laisvė, atsakingumas, atvirumas ir atsidavimas bendram reikalui tarp visų dalyvių, nes jis formuojasi, kada tik įmonės išeina į rinką su savo inovatyviu produktu. Šis kultūros tipas geras beveik visiems: vadovas startuoliuose artimas pavaldiniams, konkurencija tarp darbuotojų neaukšta, įgyvendinamos geriausios iniciatyvos. Visiems geras, išskyrus vieną dalyką – anksčiau ar vėliau baigiasi. Kada situacija, dėka kurios atsirado projektas, išspręsta, projektas arba išnyksta kartu su savo gražia kultūra, arba įgauna visus rinkos tipo bruožus.

Išsaugoti tik dviejų korporacinių kultūrų tipų pliusus – užduotis ne iš lengvųjų. Tačiau yra įmonių, kurioms kol kas tai pavyksta: padaryti taip, kad gerai būtų visiems – darbuotojams, partneriams, investuotojams. SOLARGROUP iš tokių įmonių skaičiaus. Ateities įmonė, kurioje atsižvelgiama į visų komandos narių interesus. Mes tikime, kad mūsų korporacinės kultūros pavyzdys pajėgus įkvėpti daugelį!