Pavargai priimti sprendimus?
Decision fatigue (ego depletion, mental depletion) – nuovargis nuo sprendimų priėmimo, populiarios psichologijos terminas, apibūdinantis būseną, kurioje sumažėję kognityviniai gebėjimai. Šį fenomeną atvėrė socialinis psichologas Roy F. Baumeister. Remiantis tyrimais, tokia būsena atsiranda, kada žmogus yra priverstas priimti per daug sprendimų dienos bėgyje, arba pasirinkti iš per didelio variantų skaičiaus.
Nelabai geras dalykas. Nes tai daro mus mažiau produktyvius. Kuo daugiau sprendimų tu priimsi per dieną – tuo blogesnis bus kiekvienas sekantis. Patiria šia būseną ne tik žmonės, užimantys atsakingas pareigas ir vadovaujančius postus, bet taip pat vaikų tėvai ir auklėtojai ir kt. Nesvarbu, ar šie sprendimai sudėtingi, ar paprasti, susiję su globaliais ar buitiniais klausimais, problema yra jų skaičiuje.
Anksčiau psichologai rekomenduodavo svarbius sprendimus priimti tik pirmoje dienos pusėje – tada sprendimas bus racionalus, skirtingai negu vakare, kada jau emocijos susikaupė. Tai pasirodė ne visai teisinga, nes pas daugelį žmonių biologinio aktyvumo valandos patenka į antrą dienos pusę. Tai nereiškia, kad reikia atlikti sudėtingus skaičiavimus, su tikslu nedelsiant išsiaiškinti, kada būtent pas tave ateina šios valandos, ir perkelti svarbius sprendimus iš vakaro į rytą – ir atvirkščiai. Nieko panašaus daryti nereikia! O štai išlaisvinti save nuo daugybės mažų sprendimų, sumažinti sprendimų skaičių, priimamų be pertraukų ir poilsio – niekam nepakenks, tai produktyvus ir racionalus kelias.
Pavyzdžiui, žinoma, kad daugelis politikų kasdieninių drabužių pasirinkimą sumažina iki 2–3 variantų, arba šiuos sprendimus perduoda specialiai nusamdytiems žmonėms. Barakas Obama, buvęs JAV prezidentas, savo interviu prisipažino, kad nešioja tik pilkus ir mėlynus marškinėlius, kad nepriimtų per daug sprendimų per dieną, o visai ne todėl, kad nemėgsta kitų spalvų. O teisėjai priima daugiau teigiamų sprendimų po to, kai papietavo, arba pailsėjo. Viskas labai paprasta: kada tu jau pavargai, tu bijai suklysti ir pasirenki lengvą kelią. Pavyzdžiui, atsisakyti peržiūrėti bylą, jeigu tu teisėjas. Arba apskritai pradedi vengti priimti sprendimus, paleidi atidėliojimo procesą (atidedi sprendimą ir veiksmus pačiam paskutiniam momentui, persijungdamas prie pašalinių dalykų).
Tikriausiai tu pastebėjai šį dėsningumą savyje. Jeigu tau teko rinktis iš meniu su per dideliu pozicijų skaičiumi, tu pasirinkai tai, ką žinai geriausiai, net tada, kada buvai pasiruošęs išbandyti kažką naujo. O jeigu tą patį meniu sumažinti iki 6–7 punktų – tikimybė, kad tu nuspręsi išbandyti kažką naujo, aukštesnė.
Investuotojai ir partneriai, svarbių projektų dalyviai taip pat priima daug sprendimų, kurie įtakoja jų gyvenimą. Kaip priimti labiausiai efektyvius sprendimus? Lengva! Štai kas tau tame padės:
• Spręsk viską iš anksto, ką galima nuspręsti iš anksto. Ką tu šiandien valgai, kelintą valandą pietauji, kelintą valandą eini miegoti. Taip bus mažiau rutinos, tu tiesiog jau žinosi atsakymus į šiuos sudėtingus klausimus.
• Daryk pertraukas po 10 minučių tarp kiekvieno sprendimo. Jeigu tau reikia priimti sprendimą dėl projekto ir, pavyzdžiui, pasirinkti kavos virimo aparatą, pirmiausia susitvarkyk su projekto užduotimi, pailsėk 10 minučių, o tada pereik prie pasiūlymų tyrimo. Taip daugiau šansų, kad tu išsirinksi būtent tą, ko tau reikia, o ne patį pigiausią, arba pirmą pasitaikiusį.
• Paskirstyk sprendimus pagal svarbumo laipsnį. Iš pradžių spręsk pačius sudėtingiausius klausimus, o mažus – po jų.
• Sumažink iki minimumo sprendimų sąrašą. Paklausk savęs: ar man tikrai svarbu išspręsti šį klausimą šiandien? Taip tu išsiaiškinsi, kad daugelis sprendimų iš tikrųjų tau nėra svarbūs. Pavyzdžiui, gali pasirodyti, kad tau nesvarbu, kokios spalvos marškinius apsirengti, ir šis klausimas taip pat bus išspręstas iš anksto.
• Pagirk save! Už kiekvieną sėkmingą sprendimą, kurį tu priėmei.
Štai ir viskas. Nereikia barti savęs, arba aplinkinių dėl valios jėgos nebuvimo, jeigu tu pavargai ir daugiau nenori nieko spręsti. Roy F. Baumeister ir kiti specialistai senai įrodė, kad valios jėga – natūralus išteklius, kuris gali būti išeikvotas nuo nuolatinio naudojimo. Kaip ir kitus išteklius, jį būtina papildyti.