Nuo armijos iki nacionalinės atstovybės | Partnerio Viktor Deak istorija

Mano vardas Viktor Deak. Aš SOLARGROUP partneris, o nuo 2019 iki 2021 metų buvau nacionalinis įmonės partneris Vengrijoje.

Pas mane inžinerinis pasiruošimas. Aš dirbau inžinieriumi–mechaniku, išsilavinimą gavau kaip inžinierius–elektrikas, bet neužbaigiau. Aš nuėjau mokytis į aukštąją karinę mokymo įstaigą. Taigi aš buvęs kariškis. Pas mane buvo įvairios užduotys, aš tarnavau 10 metų, tame tarpe užsienyje, tarptautinėse misijose. Į mano užduotis įėjo informacijos analizė ir gautų duomenų apdorojimas.

Kada aš išėjau iš armijos, nusprendžiau save paskirti ekonomikos ir verslo klausimams. Pirmąją patirtį šia kryptimi aš gavau pardavimuose draudimo įmonėje. Po to dirbau įvairiose įmonėse, ne visada pardavimuose. Per šį periodą susipažinau su tinkliniu verslu, susidomėjau perspektyva sukurti nuosavą tinklą.

Bandžiau tai padaryti įvairiuose projektuose. Daugelis iš projektų žlugo, jau nebeegzistuoja. Aš išanalizavau šią patirtį. Ir pirma man svarbi išvada – finansiniame segmente yra specifika kiekvienoje šalyje. Yra priemonės, kurios puikiai dirba vienoje šalyje, o kitoje, įskaitant pas mus Vengrijoje – negali suveikti, negaus vystymosi. Aš tęsiau plėsti savo tinklinio verslo patirtį, suprasdamas, kad būtina nustatyti tinkamą požiūrį į žmones. Kad galėčiau dirbti savo šalyje, aš turėjau susigaudyti, ką čia galima pasiūlyti.

2016 metais susipažinau su žinoma investicijų įmone, su technologinių projektų finansavimo sistema. Ten aš sutikau vertėją, su kuriuo mes dirbame ir dabar. Per darbo laiką mes tapome draugais, kartu kelis kartus pabuvojome Baltarusijoje, Minske. Lankėme įvairius technologinius poligonus.

Su SOLARGROUP aš susipažinau taip: partneris iš Rusijos atkreipė mano dėmesį, kad yra naujas projektas „Duyunovo Varikliai“, kuriuo užsiima minios investavimo įmonė. Aš pradėjau studijuoti prieinamą informaciją. Priėmiau sprendimą investuoti, apie pusę metų buvau tiesiog tik investuotojas į šį projektą, ir įsisavinau partnerių programos galimybes. O tada manęs įmonėje paklausė: ar aš pasiruošęs atstovauti projektą Vengrijos ribose? Man pasiūlė tapti nacionaliniu partneriu, kada pas mane dar nebuvo išvystytos partnerių struktūros šiame projekte. Nepaisant to, aš atsakiau teigiamai! Ir organizacinio darbo rezultate, 2019 metų lapkričio 30 d. Budapešte, mes į nacionalinės atstovybės atidarymą surinkome 110 žmonių. Man pavyko surinkti tiek žmonių, nes aš asmeniškai apskambinau savo pažįstamus, kurie dirbo įmonėse su tinklinėmis programomis. Manau, kad aš nacionaliniu partneriu tapau ne savo darbo dėka, o todėl, kad nebuvo kito žmogaus, kuris to imtųsi.

Deja, kada mes tik pradėjome įgauti pagreitį, pandemija labai apsunkino mūsų gyvenimą. Mūsų praktika ir mano patirtis teikė pirmenybę asmeniškiems susitikimams su žmonėmis, o tam įvedė apribojimus. Asmeninio bendravimo poreikis pas mus buvo aštrus, nes tuo momentu mūsų auditoriją su visomis detalėmis galima buvo supažindinti tik taip. Praktika parodė, kad kitaip žmonės nesigilina į argumentus, juos sunkiau įtikinti, didesnį efektą turėjo asmeniniai susitikimai. Tačiau mūsų šaltiniu liko tik internetinis režimas. Pagal vietinę specifiką, to buvo per mažai.

Į projektą „Duyunovo Varikliai“ ateidavo skirtingi žmonės. Daugelis iš jų nebuvo susipažinę su tinkliniu verslu. Tai buvo investuotojai, kurie parėmė projektą, bet partnerių programoje dirbti nesiruošė. Juos reikėjo paprastai įtikinti, kad projektas baigsis teigiamai ir jie gaus savo pelną. Dar vienas vietinis ypatumas toks: dauguma investuotojų – tai vyresnio amžiaus žmonės, jų nedomina partnerių tinklas. Mūsų šalyje pasirodė gana sunku pritraukti aktyvius tinklo specialistus, kurie moka dirbti su žmonėmis.

Tam tikrą laiką mano partnerių struktūra praktiškai nesivystė. Tada šioje sistemoje aš radau savo pagrindinį pliusą: mano darbą galima kopijuoti. Tai, kas pas mane yra, tai, ką aš padariau, aš galiu perduoti sekančiam partneriui. O jis tuo pačiu metodu galės sukurti ir vystyti savo struktūrą. Tai suveikė. Jokia nacionalinė specifika neturi stabdyti progreso.

Man visada trūksta išmatuojamumo. Man sunku, kada neįmanoma išmatuoti ir kontroliuoti partnerių veiksmų, jų kasdieninio darbo. Aš pradėjau apgalvoti, ir siūlyti įnešti savo pasiūlymus dėl partnerių funkcionalo rašytine forma. Man buvo labai svarbūs atsiliepimai apie šį klausimą iš įmonės pusės.

Pavyzdžiui, aš susidūriau su tuo, kad vieno ir tokio paties pobūdžio vebinarai žmonėms nusibosta. Todėl pasiūliau įmonei kitokį požiūrį – pravesti skirtingo tipo vebinarus. Įmonė nustatė, kad kiekvieną mėnesį reikia pravesti 4 skirtingus vebinarus. Aš dažnai galvojau apie tai, kad kiekvieną mėnesį pasakoju vieną ir tą patį. O tuo metu prie projekto prisijungė labai mažai naujų žmonių, potencialių partnerių. Ir aš nusprendžiau, kad to paties tipo vebinarus galima įrašyti į vieną vaizdo įrašą. Ir partneris galės jį pažiūrėti bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo laiko.

Tada aš pamačiau dar vieną įdomią tendenciją. Praktiškai kiekvieną savaitę atsirasdavo koks nors naujas projektas. O jeigu žmogus prisijungia prie naujo projekto tinkamu momentu, tai gali jame užimti vadovaujančią poziciją. To siekia daugelis. Kada kažkam tai pasiseka, jie perkelia savo partnerius ir finansus į konkurencingą projektą. Ir apskaičiuoja gauti daugiau pelno, negu projekte, kuris dirba nors ir stabiliai, bet gana senai. Ir labai sunku įtikinti tokius partnerius, kuriuos suvilioja naujovė, pasilikti ir užbaigti darbą iki galo.

Dar aš supratau, kad skaičiai ne visada perteikia realią situaciją. Mūsų versle daug kas priklauso nuo žmogaus temperamento, nuo charakterio, nuo ryšių, kurie užmezgami su žmonėmis.

Mano strategija tokia:

1. Sukurti ir papildyti veiksmų, medžiagų, priemonių rinkinį. Jį kopijuoti. Padaryti jį tokiu, kad pats silpniausias partneris, pats silpniausias žmogus galėtų juo pasinaudoti.
2. Kontroliuoti partnerių veiksmus ir kasdieninį darbą.

Aš pamačiau savo progresą ir tai, kad su mano verslo vizija įmonėje dalinasi. Mane džiugina įmonės interneto svetainės struktūra. Partnerio darbe tai labai padeda. Man, pavyzdžiui, buvo lengviau naudoti svetainės struktūrą, negu paruoštas prezentacijas, kurias jau pasiūlė įmonė. Ir pasikeitimus bei įvykius projekte, paprasčiau sekti svetainėje, negu savaitiniuose vebinaruose, nes rezultatų vebinaruose sunkiai atsispindi nuolatiniai pasikeitimai. Aš tai laikau svarbiu faktoriumi: yra vieningas oficialus informacijos šaltinis. Ir iš ten bet kuris partneris gali imti viską, ko reikia, į savo puslapius internete. Svetainė gerai struktūrizuota, per referalinę nuorodą kiekvieną naują žmogų lengva supažindinti su projektu ir jame užregistruoti.

Aš pastoviai užmezgiau naujas pažintis, ir darbe naudojau asmeninius kontaktus. Privačiame renginyje galėjau rasti tinkamą žmogų, kurį pritraukiau į projektą. Man svarbus kriterijus: žmogus privalo būti pakankamai subrendęs, kad jam galima būtų pateikti pasiūlymą. Pakankamai subrendęs tiek, kad suprastų, kas tai finansavimas, kas tai atsakomybė, kokios bendros taisyklės egzistuoja finansų sektoriuje. Ir svarbiausia – suprastų, kad rezultatui reikia laiko. Geriau nepradėti darbo su žmogumi, pas kurį dar nėra šių žinių.

Ir čia yra sudėtingumas. Vyresnės kartos žmonės blogai dirba su kompiuteriu ir, kaip taisyklė, nedirba internete. Todėl jiems registracija, pinigų pervedimas internetu ir daug kas kita – tai momentai, kurių jie stengiasi išvengti. Praktiškai tokį žmogų reikia paimti už rankos, ir kartu su juo atlikti visus veiksmus. Dažnai žmonės į tai reaguoja nelabai gerai. Ir atvirkščiai: jaunosios kartos žmonės turi įgūdžių dirbti internete, bet nori visko iš karto ir greitai. Pas juos toks požiūris: pas mane mažai laiko, viską papasakok per 5 minutes, o jeigu per 5 minutes nespėsi, net nepradėk. Juos sunku privesti prie detalių ir įtikinti. Per 5 minutes galima papasakoti tik nepilną informaciją, todėl aš čia stengiausi iš karto užregistruoti žmogų projekte, o po to sekti, kad jis užbaigtų registraciją. Jeigu jis praėjo registraciją, gali pats susipažinti su detalėmis, užsiprenumeruoti naujienlaiškį ir pradėti darbą partnerių programoje.

Man norisi galvoti, kad mano patirtis ir pasiūlymai, kuriais aš dalinausi su įmone, pastūmėjo mus į priekį. Pavyzdžiui, aš pasiūliau surinkti visas nuorodas į oficialius socialinius tinklus vienoje vietoje. Ir dabar tai taip. Apskritai man atrodo, kad bet kokia informacija turi būti prieinama reikiamoje vietoje. Jeigu žmogus nori atlikti kokį nors veiksmą, papildyti balansą, arba nusiimti pinigus iš sąskaitos, patogiau, jeigu jis ten pat pamatys informaciją, kaip tai padaryti, o ne ieškos skyriuje „Pagalba“.

Aš nuolat galvojau, kaip padidinti žmonių motyvaciją atlikti paprastus veiksmus: užeiti į asmeninį kabinetą, atidaryti naujienas. Ir priėjau prie išvados, kad pagrindinė motyvacija – visada finansinė. Juk partnerio darbui absoliučiai viskas yra asmeniniame kabinete. Ir reikia, kad jam būtų įdomu kasdien naudoti priemones, kurios ten pateiktos. Tai yra, partneriams reikia dar daugiau paskatinimų, dovanų, reklaminių akcijų. Kiekvienam žmogui reikia duoti savarankiškumą, ir tuo pačiu metu suinteresuoti domėtis naujomis galimybėmis. Aš įsitikinęs, kad suinteresuoti galima tik per finansus.

Aš džiaugiuosi, kad aktyviai demonstruoja praktinį technologijos pritaikymą. Mes tai matome Rusijoje ir Kinijoje. Vengrijoje žmonėms svarbu, kad kiekvienas galėtų kokiame nors salone asmeniškai prisiliesti prie šios produkcijos, pamatyti šios technologijos pritaikymą, sakykim, pasivažinėti motociklu su tokiu varikliu. Ir tada bet kas galės konstatuoti – taip, tai egzistuoja, aš bandžiau. Taip lengviau pritraukti investuotojus. Emocionaliems žmonėms skaičiai ir skaičiavimai nėra tokie svarbūs, kaip asmeninis įspūdis.

Žodžiu, pas mane visada buvo daug idėjų, kaip padidinti žmonių aktyvumą projekte. Aš jas palaipsniui įgyvendinau praktikoje. Įsitikinęs, kad kuo pas žmogų daugiau žinių, tuo labiau jis aktyvesnis. Visų svarbiausia – rasti tinkamą motyvaciją, ir žingsnis po žingsnio apmokyti partnerius. Ir jokiu atveju „nebausti“ už tai, kad kažkas mokosi lėčiau. Atvirkščiai – už viską paskatinti.

Aš dirbau su naujais žmonėmis taip:

1. Sužinodavau, ar žmogus pasiruošęs užeiti į nežinomą teritoriją, ar pasiruošęs sunkumams. Kiek nori pakeisti savo gyvenimą?
2. Padėjau užsiregistruoti ir sekiau, kad registraciją atliktų iki galo. Daviau nuorodas į visus oficialius šaltinius. Kai kuriems žmonėms to pakanka, toliau jie pradeda dirbti patys.
3. Palaikiau kontaktą. Kontroliavau susidomėjimą. Kažką tai reikia stumtelėti kiekvienam žingsniui. Su kažkuo nebus progreso, net vedant jį už rankos.
4. Kartu su žmogumi žiūrėjome investicinius paketus, kitas galimybes. Aš vadinu tai asmeniniu nustatymu.

Reikalingas ir asmeninis požiūris su galimybe įtakoti pasirinkimą, ir automatizavimas, kada žmogus pats patenka į projektą ir tampa investuotoju. Dėl to, optimalu turėti 5–10 aktyvius žmones partnerių struktūroje.

Šiam darbui prireikdavo 8 valandų kiekvieną dieną, nes lygiagrečiai aš užsiėmiau keliais projektais ir dirbau samdomą darbą. Daugeliu atžvilgių mane stabdė tai, kad Europos Sąjungoje griežtos investavimo taisyklės. Čia į finansinių piramidžių apibrėžimą (pagal teisės aktų formuluotę, o ne pagal faktą) patenka daugelis projektų. Investuotojams ir įmonėms labai sunku atitikti visas taisykles. Ir daugelis žmonių atsisako savo galimybių, bijodami atsakomybės. Čia reikia labai atsargiai liesti šį klausimą.

Pas mane, su projektu „Duyunovo Varikliai“ ir įmone SOLARGROUP, susiję daug džiaugsmingų momentų. Geriausias iš jų – kaip aš prisijungiau. Buvo 7 etapas. Ir vyko akcija: paketą buvo galima nusipirkti su ankstesnių etapų diskontu. Aš pasinaudojau, ir iš karto gavau kelis milijonus dalių.

Žinoma, buvo ir klaidų. Bet aš iš jų mokiausi. Ir radau metodus, galinčius atvesti į sėkmę. Įmonėje aš vertinu stabilumą. O kaip žmogus, su techniniu mentalitetu, ypač džiaugiuosi naujienomis apie variklių su kombinuotomis apvijomis naudojimą. Ir nors darbe aš teikiu pirmenybę neklausyti svetimų patarimų, tačiau įmonėje man patinka ir profesionalus, ir neformalus bendravimas.

Linkiu sau ir visiems mums, kad šie metai būtų skirti finansams!