Proveržis, kurio laukta 100 metų: technologijos „Slavianka“ elektros variklių vystymosi istorijoje
Šiuolaikinio pasaulio neįmanoma įsivaizduoti be elektros: dešimtys milijardų elektros variklių žmonių gyvenimą paverčia saugiu ir patogiu. Stebėtina, kad svaiginančiais mokslinio progreso tempais žymių atradimų šioje srityje nebuvo beveik 100 metų. Iki to laiko, kai buvo sukurta technologija „Slavianka“.
Jau prieš 200 metų visame pasaulyje su elektra buvo atliekami moksliniai eksperimentai.
1831 m. britų fizikas Maiklas Faradėjus atrado elektromagnetinės indukcijos reiškinį ir sukūrė patį primityviausią elektros variklį, nors „prisipratinti“ ir praktiškai jį pritaikyti pavyko tik vėliau.
1834 m. rusų mokslininkas Borisas Jakobis sukūrė pirmąjį pasaulyje elektrinį variklį, kuris veikė iš galvaninių baterijų tekančia nuolatine srove ir kurio galingumas buvo 15 W, o rotoriaus sukimosi dažnis – 80–120 sūkių per minutę. Išradimo autoriui pavyko suformuluoti ir pritaikyti nenutrūkstamo sukamojo judėjimo principą, nes anksčiau egzistavo tik grįžtamojo-slenkamojo arba supamojo judėjimo įrenginiai, kurių nebuvo galima plačiai pritaikyti praktiškai.
Vėliau Jakobis padidino savo elektrinio variklio galią iki 550 W. 1839 m. variklis buvo įrengtas valtyje, kuri prieš Nevos srovę 4 km/h greičiu galėjo pergabenti 14 keleivių. Taip pirmąkart istorijoje praktiškai buvo pritaikytas elektros variklis.
Jakobio variklis tapo pačia patikimiausia ir galingiausia iš visų tuo metu sukurtų elektros pavarų.
Antrojoje 19-ojo a. pusėje išradėjai gerokai patobulino elektros variklį.
Škotas Robertas Devidsonas išrado pirmąjį elektros lokomotyvą.
Vokietis Verneris fon Zymensas pirmasis apvijas įklojo į griovelius.
Serbas Nikola Tesla užpatentavo pirmąjį dvifazį asinchroninį elektros variklį ir klaidingai manė, kad ekonominiu požiūriu toks variklis yra geriausias iš visų daugiafazių sistemų.
1889 m. rusų inžinierius-elektrotechnikas Michailas Dolivo-Dobrovolskis sukūrė trifazį asinchroninį „voverės narvelio“ pavidalo elektros variklį su trumpojo jungimo rotoriumi. Ši konstrukcija buvo optimali energijai perduoti ir beveik išsyk ją plačiai pradėjo naudoti pramonėje.
Bėgo metai: žmonija pavergė kosmosą, atskleidė DNR paslaptį, „prisijaukino“ atominę energiją. O asinchroninio elektros variklio konstrukcija liko praktiškai nepakitusi.
1995 m. proveržį elektromechanikoje vėl paskatina tarybinis inžinierius. Dmitrijus Aleksandrovičius Duyunovas sukūrė ir užpatentavo sujungtų apvijų principą „Slavianka“. Technologija suteikė galimybę vienam varikliui priderinti du įprastinius apvijų tipus – „žvaigždės“ ir „trikampio“ apvijas. „Slaviankos“ varikliai gerokai efektyvesni ir patikimesni nei asinchroniniai jų analogai, jie išeikvoja mažiau energijos ir ekonomiškai kur kas naudingesni.
Sujungtos apvijos praktiškai pritaikomos jau visame pasaulyje: pagal technologiją modernizuoti varikliai veikia įvairiose pramonės, komunalinio ir žemės ūkio, transporto srityse. Šiuo metu Duyunovo komanda, kaip bendrovė „SovElMash“, kuria „Slaviankos“ variklius nuo pat pradžių. Kaip ir jo didieji pirmtakai, inžinierius siekia įgyvendinti visą technologijos potencialą, o tai bus galima padaryti tik savo technologinio projektavimo ir konstravimo biuro aikštelėse.
Duyunovo atradimas atsakė į vieną pačių kritiškiausių 21-ojo amžiaus klausimų: kaip patenkinti nuolat augantį žmonijos elektros energijos poreikį nekenkiant planetai?
Būtent todėl „SovElMash“ palaikė dešimtys tūkstančių žmonių iš viso pasaulio, investuodami į technologijos plėtrą ir inovacinio centro statybą. Prisijunkite prie mūsų projekto, kad naudingai prisidėtumėte prie planetos išsaugojimo ir geriau gyventumėte.