„Čia laimi maratono bėgikai“: SOLARGROUP partnerio Aleksandro Manžulos istorija

Aš gimiau ir užaugau Maskvoje. Po mokyklos baigimo įstojau į institutą. O baigęs mokslus universitete, įsidarbinau fotografu–dizaineriu, su vidutiniu Rusijos atlyginimu – 40 000 rublių. Aš greitai supratau, kad nėra perspektyvų samdomam darbui, ir pradėjau ieškoti kitų uždarbio galimybių, kurios padėtų man įgyvendinti mano tikslus: nusipirkti automobilį, butą, pradėti keliauti po pasaulį.

Sužinojau apie minios investavimą, nors jis tada dar taip nebuvo vadinamas, ir apie didelio masto projektus, įgyvendinamus jo pagalba. Viename iš projektų pamačiau potencialą, kaip pas įmonę Apple, kada ji tik užgimė. Supratau, kad tai šansas prisijungti prie to, kas turi didelių perspektyvų ateityje. Paskaičiavau, kiek man reikia investuoti, kad pradiniame etape nusipirkčiau investicinį paketą, kad ateityje, iš šių dalių dividendų galėčiau gyventi taip, kaip norisi. Ir supratau, kad mano atlyginimo neužteks. Todėl aš pradėjau dirbti projekte pagal partnerių programą.

Iš pradžių apie projektą pasakojau pažįstamiems, tačiau man tai atėmė labai daug energijos, o rezultatas buvo per lėtas, aš norėjau daugiau ir greičiau. Todėl aš pradėjau investuoti savo laiką ir jėgas į internetinio marketingo studijas, sukūriau savo svetainę, nustačiau reklamą. Ši strategija davė savo rezultatą: aš sukūriau didelę partnerių struktūrą.

2017 metais internete sužinojau apie projektą „Duyunovo Varikliai“. Išstudijavęs projekto detales, misiją, susipažinęs su komanda, aš pradėjau dirbti čia. Taip, aš atėjau į „Duyunovo Variklius“ ne nuo nulio, bet tik čia aš supratau visą partnerių marketingo esmę, ir mano struktūra pradėjo augti į gylį. Pirmajame projekte pas mane pirmoji linija buvo išplėsta iki 20 000. Bet man nepatiko, kad dėl to reikia dirbti kaip voverei bėgant ratu. SOLARGROUP aš pradėjau dirbti į gylį, nukreipiau save darbui su komandos lyderiais. Kaip rezultatas, pirmoji linija sumažėjo iki 13 000. Užtai dabar mano komandoje iš viso apie 100 000 partnerių, struktūros gylis didesnis negu 30 lygių, mano pajamos išaugo daug kartų, aš įgyvendinau savo tikslus.

Kas mane motyvavo startuoti, o ne mesti verslą?

Visų pirma, idėja ir asmenybė, kuri stovi už jos. Mintis apie tai, kad aš esu įsitraukęs į tokį didelį reikalą, inovaciją, kuri nukreipta į gyvenimo ir ekologijos pagerinimą, bei turi didžiulį potencialą, stipriai motyvuoja. Jeigu tai būtų kažkas tokio neetiško, pavyzdžiui, tabako fabrikas, aš nepradėčiau tuo užsiimti. Iš pradžių man svarbi idėja.
Antra motyvacija – tai pinigai. Inovatyvus produktas ar paslauga, kuris paklausus ir kurio nėra rinkoje, turi šansus žaibiškam augimui. Tie investuotojai, kurie juo patikėjo pradiniame etape, padidins savo kapitalą. Aš užtikrintas produktu, ir sugebėsiu užtikrinti finansinę nepriklausomybę sau ir savo palikuonims, kada įmonė taps sėkminga.

Ir trečia – tai partnerių programa, kurios dėka galima užsidirbti tiesiog dabar. Aš padariau savo pasirinkimą nuotolinio darbo ir laisvo grafiko naudai. 15 proc. atlyginimas iš pirmosios linijos – tai labai dosnu. Neribotos galimybės dėl jūsų komandos augimo ir vystymo, bei pajamos – visai ne tas, kada eikvojate savo laiką dirbdami samdomą darbą, ir laukiate atlyginimo mėnesio pabaigoje.

Dabar, pas mane darbui projekte „Duyunovo Varikliai“ praeina sistemingai 3 valandos per dieną ir, be to, visas laikas, laisvas nuo kitų krypčių (pavyzdžiui, akcijų rinkų). To pilnai pakanka, norint perskaityti naujienas, jomis pasidalinti ir parašyti 10 naujų žmonių socialiniuose tinkluose.

Ką aš tiksliai dėl savęs supratau: pirmas rezultatas partnerių versle neateina sekančią dieną. Pas mane pirmieji referaliniai atlyginimai atsirado praėjus 3 mėnesiams po starto. Sprinteriai čia greitai perdega, o maratono bėgikai laimi: tie žmonės, pas kuriuos yra kantrybė ir tam tikra veiksmų sistema. Ir tie, kurie iš tikro tiki idėja.