Prieš IPO: kodėl Mars ir kitos korporacijos nenori išleisti akcijų?
Šiandien mes papasakosime apie žinomas transnacionalines įmones, kurių akcijos neparduodamos biržoje. Jų prekiniai ženklai jau seniai tapo sėkmės sinonimais ir užkariavo pasaulinę rinką, tačiau šių verslų savininkai yra linkę neafišuoti savo pasiekimų, ir todėl nevykdo IPO (pirminio viešo siūlymo).
Tokia padėtis duoda korporacijoms galimybę neatverti pagrindinių finansinių ataskaitų, todėl įmonės gali laikyti paslaptyje pelno, pajamų ir skolų dydį.
Mes surinkome sąrašą iš šešių stambių verslų, kurie nenori pateikti savo finansinės informacijos viešoje erdvėje:
1. Įmonė Mars rinkoje nuo 1911 metų. Verslą įkūrė F.–K. Marsas ir iki šių laikų neišėjo už šeimos ribų. Korporacija sukūrė daugybę prekinių ženklų, kurių produkcija tapo prekybos centrų hitais: visiems žinomi saldumynai Bounty, Snickers, Milky Way, Twix, Juicy Fruit. Vien tik JAV pasaulinis fabrikas turi 20 gamybos taškų! 2018 metais Mars pajamos sudarė 35 milijardus JAV dolerių. Korporatyvinė etika reikalauja, kad įmonės darbuotojai nebendrautų su žurnalistais, o uždarumas yra jų darbo prioritetas.
2. Privati įmonė iš Olandijos Vitol Group užsiima energijos išteklių pardavimu ir jų perdirbimu. Galima pasakyti, kad Vitol – tarpininkas tarp naftos korporacijų ir milijonų pirkėjų pasaulyje. Pagal amerikiečių verslo žurnalo Fortune duomenis, jūroje kiekvieną minutę kursuoja nemažiau kaip 200 Vitol tanklaivių su įvairia produkcija. Vitol apyvarta 2018 metais įvertinta 231 milijardu JAV dolerių, o duomenis apie pelną įmonė laiko paslaptyje.
3. IKEA savo istoriją pradėjo 1943 metais, nuo prekybos prekėmis iš katalogo. Šiandien verslas daugiau negu sėkmingas: įmonė turi 208 tūkstančius darbuotojų ir 422 baldų parduotuves visame pasaulyje. IKEA savininkui ne kartą siūlė padaryti įmonės finansinę informaciją vieša, bei pritraukti investuotojus augimui, tačiau po to visada sekė atsisakymas. Ingvaras Kampradas skaitė, kad įmonei nereikia tapti priklausomai nuo jokių finansinių institucijų.
4. Cargill per savo 150–ies metų istoriją tapo stambiausia privačia įmone JAV. Verslo pagrindas yra grūdų pardavimas, o šiandien prie jo prisidėjo prekyba metalais, logistika, mėsos gamyba ir daug ko kita. Savininkai – du šeimos klanai – ne kartą buvo kritikuojami dėl žalos sukėlimo ekologijai ir žmogaus teisių nesilaikymo savo įmonėse.
5. Huawei – pats didžiausias privatus verslas Kinijoje, ir 15–as pagal pajamų dydį už 2019 metus tarp valstybinių įmonių. Įmonę 1987 metais įkūrė buvęs kariškis. Tuo momentu organizacija užsiėmė telefoninės įrangos perpardavinėjimu; pradinis kapitalas buvo minimalus dėl registracijos: apie 5000 JAV dolerių. 1990–jų pabaigoje, Huawei išėjo į kitų šalių rinkas. Šiandien įmonė – multinacionalinė milžinė smulkiosios elektronikos ir ryšio priemonių srityje. Jos vadovybė, kaip ir pirmaisiais gyvavimo metais, neplanuoja išvesti organizacijos į biržą, nes tai pakenks ilgalaikiams verslo planams.
6. Įmonė Kingston Technology – viena iš atminties kortelių gamintojų lyderių. Jos pagrindinis konkurentas, korporacija ADATA Technology, sudaro rinkos dalį tik 4,8 proc., o pas Kingston Technology šis rodiklis siekia 68,5 proc. Pas įmonę dirba iš karto keturi gamybos taškai: du Kinijoje, ir po vieną JAV ir Taivanyje. Verslo įkūrėjai, inžinieriai Džonas Tu ir Davidas Sunas, sėkmės pagrindu skaito padorumą darbuotojų atžvilgiu.
O kaip jūs skaitote, apie ką kalba savininkų noras paslėpti savo įmonių finansines ataskaitas?