Projekto dalyvio žodynas / elektros variklių sertifikavimas

Pristatome jums naują rubriką – „Projekto dalyvio žodynas“.

Šioje rubrikoje apibrėšime pagrindinius su mūsų veiklos sritimi susijusius terminus, pasistengsime atsakyti į visus jūsų klausimus ir, esant reikalui, viską aptarsime komentarų skiltyje.

Šiandien aptarsime tokią sąvoką kaip „Elektros variklių sertifikavimas“.

Elektros variklių sertifikavimas niekuo nesiskiria nuo bet kokios kitos produkcijos sertifikavimo.

Produkcijos sertifikavimas – tai patvirtinimas, kad produkcijos charakteristikos atitinka techninių standartų reikalavimus. Procedūrą atlieka akredituota institucija, turinti teisę sertifikuoti. Produkcijos, kuri turi būti sertifikuota, sąrašas pateiktas Rusijos Federacijos Vyriausybės nutarime (RF) Nr. 982. Pagrindinis sertifikavimo veiklą reglamentuojantis dokumentas yra federalinis RF įstatymas „Dėl techninio reguliavimo Nr. 184“.

Privalomas sertifikavimas yra vienas iš atitikties patvirtinimo punktų.

Sąvoką „atitikties patvirtinimas“ įvedė Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO). Ji nustatoma kaip procedūra, kurią atlikus galima įtikinamai pareikšti, kad produkcija (procesas, paslauga) atitinka techninius reglamentus, standartizacijos dokumentus, sutarčių sąlygas.

Atitikties patvirtinimas Rusijos Federacijoje, kaip valstybėje Muitų sąjungos (MS) narėje, gali būti privalomas arba savanoriškas.

Pildomos šios privalomo atitikties patvirtinimo formos:

– privalomo sertifikavimo;
– atitikties deklaracijos (toliau – deklaravimas) priėmimo.

Privalomo atitikties patvirtinimo formų taikymo tvarką nustato Federalinis įstatymas „Dėl techninio reguliavimo Nr. 184“.

„Sertifikavimas“ ir „deklaravimas“ kaip atitikties patvirtinimo formos buvo sukurtos Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į potencialaus prekės pavojaus laipsnį, naudojama atitinkama sertifikavimo forma: pavojingiausioms prekių grupėms privalomas akredituotų sertifikavimo institucijų atitikties vertinimas; mažiau pavojingai produkcijai gali būti taikomas gamintojo (gamintojo atstovo) arba pardavėjo produkcijos saugumo deklaravimas.

Skirtumas tarp šių dviejų formų yra pareiškėjų ir sertifikavimo institucijų atsakomybės laipsnis. Sertifikuojant produkciją įforminamas atitikties dokumentas, už kurį atsakinga sertifikavimo institucija. Kitu atveju pareiškėjas produkcijos išbandymo pagrindu pats priima atitikties deklaraciją. Sertifikavimo institucija tik registruoja dokumentą, o atsakomybę už deklaracijoje pateiktus duomenis prisiima deklarantas.

Savanoriškas sertifikavimas atliekamas savanoriškai. Daugelis gamintojų ir importuotojų sertifikavimą atlieka tam, kad padidintų produkcijos konkurencingumą ir vartotojų lojalumą.

Pagal tai galima išskirti tris atitikties patvirtinimo dokumentų formas:

– privalomo atitikties sertifikato;
– atitikties deklaracijos (privaloma);
– savanoriško atitikties sertifikato.

Atliekant produkcijos atitikties sertifikavimą arba deklaravimą, taikomos įvairios sertifikavimo / deklaravimo schemos, nustatytos vienarūšės produkcijos atitikties vertinimo sistemose, atsižvelgiant į produkcijos specifiką. Konkrečią schemą pasirenka pareiškėjas, atsižvelgdamas į tokios produkcijos gamybos ypatumus.

Atliekant įvairios produkcijos sertifikavimą arba deklaravimą, taikomos įvairių sistemų schemos.

Išnagrinėkime schemas, atitinkančias Muitų sąjungos techninio reglamento (MS TR) reikalavimus. Produkcijos sertifikavimui taikomos schemos, žymimos 1с–9с, deklaravimui – schemos, žymimos 1d–6d.

Pačios sertifikavimo schemos yra nuoseklus darbų, patvirtinant, kad produkcija atitinka techninius reglamentus, kompleksas. Jos skiriasi atsižvelgiant į reikalaujamo bandymo tipą, privalomo gamybinio audito reikalingumą, inspekcinės kontrolės ir taikymo būtinumą. Schemos pasirinkimas priklauso nuo produkcijos gamybos ypatumų, apimties ir kitų veiksnių.

Kiekvienam produkcijos tipui taikomi savi techniniai reglamentai, kuriuose pateikiamos būtent tai produkcijai reikalingos sertifikavimo schemos. Kaip pavyzdį pateikiame MS TR 004 „Dėl žemos įtampos įrangos saugumo“, kuriame nurodytos tik kai kurios iš aukščiau minėtų sertifikavimo ir deklaravimo schemų:
1c, 3c, 4c schemos – produkcijos sertifikavimo atveju, o 1d, 2d, 3d, 4d, 6d schemos – atitikties deklaravimo atveju.

Išnagrinėkime nurodytas sertifikavimo schemas:

– 1c schema skirta serijinės produkcijos gamintojams; privalomi bandymai akredituotoje laboratorijoje ir gamybos būsenos analizė; periodiniai bandymai;
– 3c schema skirta gamintojams ir produkcijos partijų tiekėjams (t. p. ir užsienio); privalomi produkcijos bandymai, nereikia gamybos inspekcijos ir tolesnių periodinių bandymų;
– 4c schema: tokia pat, kaip ir 3c, bet skirta vienetinei produkcijai.

Ir atitinkamai deklaravimo schemas:

– 1d schema skirta serijinės produkcijos gamintojams; bandymus, įskaitant ir gamybos kontrolę, atlieka patys;
– 2d schema skirta gamintojams ir produkcijos partijų tiekėjams; bandymus atlieka patys, nereikia gamybinės kontrolės;
– 3d schema skirta serijinės produkcijos gamintojams; bandymus atlieka akredituota laboratorija, tačiau gamybinė kontrolė vykdoma savarankiškai;
– 4d schema skirta gamintojams ir produkcijos partijų tiekėjams; bandymus atlieka akredituota laboratorija, nereikia gamybinės kontrolės;
– 6d schema skirta daug modifikacijų turinčios serijinės produkcijos gamintojams; būtinas kokybės vadybos sertifikatas; bandymus atlieka akredituota laboratorija, tačiau gamybinė kontrolė vykdoma savarankiškai.

EES teritorijoje sertifikavimo ir deklaravimo schemų klausimais aktualūs 2 dokumentai: 2011 m. balandžio 7 d. MS komisijos sprendimas Nr. 621 „Dėl tipinių atitikties vertinimo (patvirtinimo) schemų nuostatų taikymo pagal Muitų sąjungos techninių reglamentų reikalavimus tvarkos“ ir 2018 m. balandžio 18 d. EEK tarybos sprendimas Nr. 44 „Dėl tipinių atitikties vertinimo schemų“.

Susipažinti su visomis sertifikavimo ir deklaravimo schemomis galima išnagrinėjus šiuos dokumentus.

Kalbant apie elektros variklių sertifikavimą, įdomu panagrinėti aukščiau nurodytą techninį reglamentą – MS TR 004 „Dėl žemos įtampos įrangos saugumo“ ir MS TR 020 „Dėl elektromagnetinio techninių priemonių suderinamumo“.

Pažymėtina, kad sertifikavimą reikia atlikti ne visada. Kai sertifikuoti nėra reikalo, raštu gaunamas akredituotos sertifikavimo institucijos atsisakymo laiškas. Tokius veiksmus atliko bendrovė „SovElMash“. Kaip pavyzdį čia galima pateikti variklio ДАТ-100L6 sertifikavimo sprendimą, kuris pasiekiamas atvėrus saitą https://sovelmash.ru/upload/documents/ДАТ-100L6%20Отказное%20решение%20по%20ТР%20ТС%20004,%20020_2020.pdf

Pagal šį sprendimą sertifikavimo ir deklaravimo nereikalaujama. Taigi, šio tipo variklius MS teritorijoje galima pardavinėti be jokių apribojimų.

Išsamios informacijos apie produkcijos ir paslaugų atitikties patvirtinimą, visų pirma apie elektros variklių atitikties ir sertifikavimo patvirtinimą, galite rasti šiuose dokumentuose:

– RF Vyriausybės nutarimas Nr. 982;
– 2002-12-27 N 184-ФЗ federalinis įstatymas „Dėl techninio reguliavimo“;
– Muitų sąjungos MS TR 004/2011 techninis reglamentas „Dėl žemos įtampos įrangos saugumo“;
– Muitų sąjungos MS TR 020/2011 techninis reglamentas „Dėl elektromagnetinio techninių priemonių suderinamumo“.