Investicijos paskubomis: 3 istorijos apie investavimus „ne ten“

Kartais milijonų dolerių likimą sprendžia klaida. Pavyzdžiui, amerikiečių biržoje investuotojai gali supainioti įmonių pavadinimus, ir netyčia investuoti į verslus su panašiu pavadinimu. Skamba kvailai, tačiau tokių situacijų per paskutinius 6 metus įvyko keletas, apie tris iš jų šiandien papasakosime.

Tweeter vietoj Twitter
2013 metų rudenį socialinio tinklo Twitter atstovai paskelbė apie įmonės išėjimą į Niujorko fondų biržą. Planuodami pritraukti 1 mlrd. JAV dolerių, aukščiausi įmonės vadovai įvertino bendrą Twitter akcijų kainą 12,8 mlrd. JAV dolerių. Sukurtas ažiotažas užtemdė investuotojų protus, kurie nebaigė skaityti, kad pirminis akcijų pateikimas tik planuojamas. Jie puolė pirkti vertybinius popierius, o atitinkamas objektas atsirado: Tweeter akcijos – bankrutavusio elektronikos parduotuvių tinklo, kuriomis tuo momentu buvo prekiaujama ne biržos rinkoje, su kaina 0,007 JAV dolerio už vienetą. Panaši bėganti eilutė TWTRQ ir pavadinimas, kuris skamba analogiškai, žiauriai pajuokavo su skubančiais investuotojais: 2013 metų spalio 4 d. jie išpirko 14,3 mln. Tweeter akcijų, kurių kaina išaugo 21 kartą, iki 0,15 JAV dolerio už vienetą. Vėliau investuotojai suprato savo klaidą, ir dienos pabaigoje kaina nukrito iki 5 centų. Vertybinių popierių kainos augimas sudarė 685 proc. per dieną. Sekantį mėnesį į biržą išėjo originalus Twitter, kuriam akcijų pardavimas atnešė 1,8 mlrd. JAV dolerių. Daugiau į Tweeter niekas neinvestavo.

Nestor vietoj Nest Labs
Kada 2014 metų sausį Google paskelbė apie tai, kad perka įmonę Nest Labs už 3,2 mlrd. JAV dolerių, elektronikos išmaniam namui kūrėją, daugelis prekeivių užsimanė nusipirkti jos akcijų, laukdami kotiruočių augimo. Bėganti eilutė NEST jiems pasirodė teisinga, ir jie be jokių abejonių ėmė supirkinėti vertybinius popierius. Vėliau pasirodė, kad įsigytos akcijos priklauso privačiai įmonei Nestor – transporto valdymo sistemos kūrėjai, vykdančiai valstybinius užsakymus. Įmonė bankrutavo 2009 metais, ir iki to laiko suspėjo išparduoti aktyvus. Netikėta paklausa išprovokavo Nestor akcijų pabrangimą 1900 proc., tačiau jos tuoj pat atpigo atgal. Galiausiai, jas paprasčiausiai išėmė iš biržos, kad neklaidintų investuotojų.

Zoom Technologies vietoj Zoom Video
2019 metų balandžio 18 d. Zoom Video Communications – amerikiečių vaizdo ryšių tarnyba – pravedė IPO NASDAQ biržoje. Patalpinimo kaina prasidėjo nuo 36 JAV dolerių, dienos pabaigoje pasiekė 62 JAV dolerius; dienos augimas sudarė 72 proc.
Tuo pačiu, mažo Kinijos telekomunikacijų įrangos gamintojo Zoom Technologies akcijų kaina taip pat pradėjo kilti, naujienų apie IPO Zoom Video fone. Jos kotiruotės pasiekė piką balandžio 15 dienai, kada kaina šoktelėjo nuo 0,005 iki 5,5 JAV dolerių. Augimas sudarė 1100 proc., o įmonės kapitalizacija – 8 mln. JAV dolerių. Vėliau akcijos kaina nukrito iki 1,4 JAV dolerio.
Zoom Video investuotojai iki šių laikų jaučiasi gerai: įmonės vertybiniai popieriai nuo to laiko pabrango iki 71 JAV dolerio. Tačiau ir Kinijos Zoom Technologies akcijų kaina taip pat nekrenta: praėjus šešiems mėnesiams ji išlieka 2,55 JAV dolerio lygyje už vienetą. Dėl viso to kalta – biržos bėganti eilutė ZOOM, kurią investuotojai laiko pavadinimu Zoom Video, todėl ir toliau tęsia noriai pirkti.

Akivaizdu, kad tokios situacijos nutinka tik nepatyrusiems investuotojams, kurie nepakankamai gerai gaudosi biržos akcijų santrumpose. Tačiau šioje istorijoje yra ir kita moralė: investuokite į gerai ištirtus projektus, apie kuriuos žinote viską: nuo komandos sudėties ir gautų patentų skaičiaus, iki tikslaus teisinio vertybinių popierių pavadinimo ir vertės.